Balandžio 12 dieną, grupelė trečiojo amžiaus universiteto klausytojų kartu su mokytoju Aurimu Liekiu, vyko į edukacinę išvyką, į Kauną. Jiems talkino ir mūsų centro socialinė pedagogė Renata Petrauskienė. Išvykos programa buvo sudaryta neatsitiktinai, nes didžiąją dalį grupės, sudarė dailės būrelio dalyviai, kurie jau penkerius metus gilina žinias dailės srityje. Išvykos metu buvo planuota susipažinti  su vaizduojamosios ir taikomosios dailės šakomis.

Atvykę į Kauną, lankėmės Kauno taikomosios dailės mokykloje, kur apsikeitę bendradarbiavimo sutartimis, turėjome galimybę dalyvauti  kūrybinėje edukacijoje „Analoginės fotografijos laboratorija“. Vadovaujami žinomo pedagogo, fotomenininko Roberto Misiukonio ir fotografijos specialybės mokinio Severino Balandžio, susipažinome su analoginės fotografijos galimybėmis, cianotipijos technika. Didelį susidomėjimą sukėlė praktinė dalis, kurios metu buvo galima fotografuotis ir fotolaboratorijoje, padedant lektoriams, pasigaminti originalių nuotraukų. Greta fotografijos specialybės, mokykla ruošia ir keramikus, juvelyrus, reklamos bei interjero dizaino specialistus. Buvo įdomu stebėti mokinius, dirbančius keramikos ir juvelyrikos auditorijose, turėjome galimybę ne tik pamatyti jų darbus, bet ir jų įsigyti.

Antroji išvykos dalis – vizitas Kauno paveikslų galerijoje, kur susipažinome su šiuolaikinės menininkės Almyros Weigel „Ar esu, kas esu?“. Almyra Weigel (Bartkevičiūtė) – šiuolaikinio meno kūrėja, dirbanti eksperimentinės tekstilės ir tarpdisciplininio meno srityse. Meninį išsilavinimą ji įgijo Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės institute, kur apie dešimt metų jame dėstė. Nuo 2001 m.  parodos autorė gyvena Berlyne, o jos kūryba įvairiomis formomis skleidžiasi ir Vokietijoje, ir Lietuvoje. Svarbus dailininkės  kūrinių bruožas – išsaugota jų tekstiliška prigimtis. Ji dirba su pačios sukurtomis medžiagomis, eksperimentuoja su būvį lengvai keičiančia materija – popieriumi, plastiku, silikonu, kava, prieskoniais, klijais. Menininkė yra atradusi novatoriškų paviršiaus formavimo būdų. Tai unikali „karštų klijų“ technika, „laikraštiniai siūlai“, iš spaudos popieriaus formuojamos didžiulės skulptūriškos formos. Rankų darbas, nuolatinis ieškojimų procesas ir netikėti formų dariniai, išgauti jungiant ir perdirbant, Almyros Weigel kūryboje yra įgavę konceptualios meninės veiklos prasmę.

Buvo įdomu ne tik pamatyti menininkės eksponuojamus darbus, bet, kartu ir prisiminti prieš mėnesį mokytojo Aurimo Liekio skaitytą paskaitą apie darnaus tvarumo tikslus bei idėjas,  patiems pamatyti kaip tai gali būti įgyvendinama praktiškai, meninėmis formomis.

Padedant parodos edukatorei p. Laimai, taip pat turėjome progą patys, iš nenaudojamų laikraščių pasigaminti ir po didelę gėlę, grožio ir jaunystės simbolį, kuris primintų mums apie gyvenimo trapumą ir būtinybę džiaugtis kiekviena akimirka.

Kupini gražių ir kilnių jausmų, programą užbaigėme vizitu į Pažaislio vienuolyno kompleksą. Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblis yra vienas puikiausių brandžiojo baroko architektūros šedevrų Šiaurės rytų Europoje. Statinius XVII a. vienuoliams kamalduliams pastatydino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Kristupas Žygimantas Pacas (1621–1684). Ansamblis suprojektuotas italų architekto Džiovani Batista Fredianio, išpuoštas Lombardijos skulptūros meistrų lipdiniais ir florentiečio tapytojo Mykolo Arkangelo Palonio freskomis. Ansamblio savitumą lemia unikalus architektūrinis sprendimas. Pirmą kartą Europoje panaudota įgaubta bažnyčios fasado plokštuma, gana retas šešiakampis planas, ašinė simetriška viso vienuolyno kompozicija.

Puikus, saulėtas oras, leido puikiai apžiūrėti ir patyrinėti vienuolyno teritoriją, pasidžiaugti gražiu bendravimu ir bendryste, buvimu kartu. Pasisėmę gražių idėjų, užfiksavę meninių, architektūrinių detalių ir kitų svarbių elementų, sėdome vėl į autobusą ir besidalindami įspūdžiais, grįžome atgal į Šilutę.

Dailės mokytojas metodininkas Aurimas Liekis