Šilutės Trečiojo amžiaus universiteto lankytojai gegužės 7-8 dienomis išvyko į dar žiemą suplanuotą pažintinę kelionę po Aukštaitiją, Zarasų kraštą, Molėtus…

Ankstų antradienio rytą nuo Šilutės pirmosios gimnazijos automobilių stovėjimo aikštelės didžiulis autobusas su ekskursantais pajudėjo Rytų Lietuvos link.

Sustoję Kryžkalnio degalinėje, keliautojai atsigaivino kava, užkando, pasitiko iš Šiaulių atvykusią gidę Laimutę. Klausydami gidės pasakojimų apie miestelių ir miestų pavadinimų kilmę, ekskursantai nepajuto, kaip buvo pravažiuoti Ukmergė, Utena.  Pirmasis rimtesnis sustojimas buvo istoriniame Salako miestelyje. Didžiulį įspūdį visiems paliko apie 1911 metus pastatyta iš lauko akmenų Salako bažnyčia. Įdomu tai, kad bažnyčią statė visa vietos bendruomenė, vadovaujama profesionalaus architekto: iš apylinkių laukų buvo vežami akmenys, tašomi ir dailiai guldomos sienos, bokštas…

Netrukus tarp ežerų pasirodė nedidelis, bet gražus Zarasų miestas. Keliautojai  Išklausė informaciją apie miesto istoriją, čia gyvenusius žinomus žmones, pasivaikščiojo po miestelį, užlipo ant aukšto apžvalgos tilto.

Kita lankytina vieta buvo kiekvienam lietuviui puikiai žinoma šalia Latvijos Respublikos esanti nedidelė gyvenvietė Stelmužė, garsėjanti, ko gero, seniausiu Lietuvos medžiu Stelmužės ąžuolu. Paramstytas specialiais ramsčiais, senelis vis dar žaliuoja, o kiekvieną rudenį barsto giles…

Pakeliui į nakvynės vietą, gidė Laimutė pasiūlė stabtelėti prie Ilgio ežero, kurio pakrantėje formuojasi savotiškas Kryžių kalnas. Sakoma, kad 1967 metais dviems giminaičiams, keliaujantiems motociklu,  prie ežero brastos pasirodė Švenčiausioji Mergelė Marija. Dėl to šią vietą iki Atgimimo akylai saugojo ir neleido piliečiams lankytis KGB darbuotojai. Šiuo metu čia pastatyta koplyčia, o ant akmens ežere – Mergelė Marijos skulptūra, gausu kryžių, kryželių…

Vykstant į Antazavės miestelį, paaiškėjo, kad ir Rytų, ir Vakarų Lietuvą sieja tie patys istoriniai įvykiai, sukilimai, tos pačios didikų pavardės- Pliateriai, Tiškevičiai, Radvilos…

Vakare visų laukė nakvynė prie Vasaknų ežero. Čia Vasaknų dvaro vietoje įrengtas didelis viešbutis, o dvaro alaus darykloje („bravore“) verdamas net šešių rūšių alus. Keliautojai dalyvavo visų alaus rūšių degustacijoje, buvo vaišinami elnienos šiupiniu…

Anksti ryte po pusryčių keliautojai pavaikščiojo palei Sartų ežerą, aplankė Dusetų miestelio meno galeriją.

Vėliau autobusas pasuko į vieną gražiausių  Lietuvos vietų-Dubingius, esančius prie Asvejos ežero. Pusiasalyje (kadaise čia buvo sala) yra išlikę Radvilų pilies likučiai, buvusios bažnyčios vietoje bendrame kape palaidota nemažai Radvilų giminės atstovų. Iš čia Barbora Radvilaitė rašė laiškus Žygimantui Augustui…

Iš Dubingių kelias pro gražų ir tvarkingą Molėtų miestelį vedė į garsųjį Lietuvos etnokosmologijos muziejų. Labai moderniai įrengtame muziejuje ko nors įdomaus ir intriguojančio visada ras ir prakutęs astronomas mėgėjas.

Paskutinė dienos kelionė, prieš išvykstant namo, buvo didžiulio gražaus apžvalgos bokšto ant Baltųjų Lakajų ežero kranto lankymas.

Vos nusileidus saulei, ekskursijos dalyviai jau buvo toje vietoje, iš kurios išvyko-Šilutės pirmosios gimnazijos kieme.

Ekskursijos organizatoriai buvo ir autobusą skyrė kelionių agentūra iš Klaipėdos  ALVATURAS, ekskursijos vadovė-Trečiojo amžiaus universiteto prodekanė Vida Nemanienė