Mokymasis kartu

Greitai prabėgo iššūkių kupina nuotolinio mokymosi savaitė. Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) senjorams ji buvo išskirtinė, nes dailės būrelio veikla nusikėlė į virtualią erdvę. Teko susipažinti  ne tik su virtualios pokalbių platformos „Zoom“ ypatumais, bet ir mokytis  prisijungti prie vaizdo pamokos bei joje aktyviai dalyvauti.
Ši veikla kaip tik sutapo su respublikiniu Suaugusiųjų mokymosi savaitės projektu  „Mokykimės kartu“. Trys Šilutės jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centro mokiniai, Ligita Šimkutė, Agnė Bartkutė ir Vidutė Rupšlauskienė, kuri yra ir TAU dailės būrelio lankytoja, dalyvavo Vilniaus suaugusiųjų mokymo centro organizuotame virtualiame plakatų konkurse, kur pristatė savo sukurtus darbus mokslo tematika. Kitų mokinių darbai papuošė Šilutės jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centro erdvę.
Neeilinė Lietuvos epidemiologinė situacija pareikalavo ieškoti ne tik naujų kūrybinių sprendimų, bet ir pakoregavo pačią Suaugusiųjų mokymosi savaitės programą. Nuspręsta atsisakyti edukacinių renginių ir išvykų, apsiriboti individualia projektine veikla. Visą praėjusią savaitę TAU dailės būrelio lankytojai vykdė socialinę akciją „Atrask, pastebėk, fiksuok“:  fotografavo Šilutės miesto architektūrą, rudens peizažą,  išskirtines detales, fiksavo miesto pokyčius, socialinį žmonių gyvenimą. Vėliau jungėsi į virtualią diskusiją „Pastebėjimai ir patirtys“. Diskusija buvo įdomi ir prasminga, keistasi ne tik emociniais išgyvenimais, bet ir asmeniniais pastebėjimais, patirtimis.
Albina S. pastebėjo, kad Šilutės miestas labai pasikeitė po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo. Sutvarkyta ne tik pagrindinė miesto gatvė, sutvirtintas upę juosiantis pylimas,  bet ir įrengti dviračių bei pėsčiųjų takai, restauruotas Hugo Šojaus dvaras. Irena D. gailisi iškirstų senųjų medžių, puošusių Lietuvininkų gatvę, o pasodinti nauji, anot studentės, prigyja sunkiai. Liudas R. į Šilutę atvyko dar 1970 metais ir iš karto buvo paskirtas dirbti į siuvimo įmonių susivienijimo „Šatrija“ cechą Verdainėje. Vyriškiui įsiminė, kaip plaktukais buvo griaunami Verdainės evangelikų liuteronų bažnyčios sienų likučiai. Liudas R. apgailestauja, kad sovietmečiu buvo pastatyta daug monotoniškų pastatų ir be pėdsakų išnyko senieji namai, trukdę „Šilutės baldų“ ir „Telekomo“ plėtrai. Anot studento, gyventi gal ir buvo patogiau, bet miestas darėsi niūrus ir pilkas… Ir valdiškos parduotuvės buvo vos kelios, kuriose dėl mažo kiekio prekių ilgai neužsibūdavome…Tačiau praėjus keliems dešimtmečiams turime pasidžiaugti ne tik restauruojamais namais, individualių namų kvartalais ir sodų bendrijomis (Vidutė R.), bet ir plečiamomis viešosiomis erdvėmis bei parkais. Žinoma, keitėsi ir žmonių gyvenimo būdas, įpročiai, atsirado naujų pomėgių.
Apibendrinant veiklą norisi pasidžiaugti studentų įžvalgomis, nuotraukose užfiksuotais  kadrais ir pasidalintais prisiminimais. Mokymasis kartu, mokymasis visa gyvenimą, gebėjimas dalintis sukauptomis žiniomis ir patirtimi yra didžiulė vertybė, formuojanti bei keičianti ne tik individo ar žmonių grupės, bet ir miesto veidą, jo įvaizdį.

Dailės mokytojas metodininkas, andragogikos magistras Aurimas Liekis

Irena-Dabseviciene-4

Image 38 of 38

Comments are closed, but trackbacks and pingbacks are open.