Projektas „Užgavėnių papročiai ir arbatos gėrimas“

Kovas – ne tik pirmasis kalendorinis pavasario mėnuo, bet ir laikas, kai atsisveikiname tiesiogiai su žiema. Ta proga, artėjant kovo 5-ąjai, kai šventėme Užgavėnes, jaunimo klasių mokiniai kartu su lietuvių kalbos mokytoja S.Grinčinaitiene ir rusų kalbos mokytoja V.Nausėdiene vykdė projektą „Užgavėnių papročiai ir arbatos gėrimas“.
Mokiniai internete rinko medžiagą apie Užgavėnių papročius Mažojoje Lietuvoje. Jie sužinojo, kad mūsų krašte Užgavėnės švęstos visai kitaip nei likusioje Lietuvoje. Pagrindinis vaišių akcentas čia buvo ne blynai, o šiupinys. Be kruopų, mėsos ar žuvies į šiupinio puodą keliaudavo bulvės, morkos, svogūnai, žirniai ir pupelės. Viralas turėjo būti riebus ir sotus, pagardintas džiovintais mairūnais ar čiobreliais.
Kadangi Užgavėnių vaišės dažnai paskaninamos arbata, vykdydami projektą mokiniai sužinojo ir arbatos gėrimo papročius Rusijoje. Rusų kalbos mokytoja papasakojo, jog rusų tradicijoje arbatai paruošti reikia dviejų indų: vieno — vandeniui užvirti, kito — arbatos užpilui. Taip kiekvienas gali gerti norimo stiprumo arbatą, įsipildamas tiek arbatos užpilo ir vandens, kiek nori. Užpilas turi būti išpilstomas iš karto, kad pastovėjęs neįgautų kartumo.
Anot mokytojos, cukrus į rusišką arbatą nededamas. Anksčiau prie arbatos buvo patiekiami dideli cukraus gabalai, nuo kurių specialiu įrankiu buvo laužiami mažesni gabaliukai. Vėliau tokį cukrų pakeitė mažesni, dabartinius primenantys cukraus gabalėliai. Rusiškos arbatos, būtinai — juodosios, priedai — blynai, pyragai, riestainiai, saldainiai.
Projektą apibendrino Užgavėnių dieną suorganizuota popietė, kurios metu mokiniai patys kepė blynus ir vaišinosi arbata.

Comments are closed, but trackbacks and pingbacks are open.