Prasminga advento popietė Trečiojo amžiaus universitete

Tu, ateik mano angele baltas, iš sapnų, iš dangaus, iš žvaigždžių.
Kasdienybės pilkos nesugeltas, atsistok po vaikystės medžiu.
Aš sudėsiu žvaigždes tau po kojų. Tik ateik iš Kalėdų nakties.
Iš vaikystės per dangų, per gojų, įsisupęs į skliautą Vilties.

Šie gražūs žodžiai nuskambėjo gruodžio 15 d. popietę mums, Trečiojo amžiaus universiteto klausytojams. Po paskaitos tema „Šeimos šventės rengimas“, vykusios jaukioje Šilutės turizmo ir verslo paslaugų mokyklos salėje, niekas neskubėjo namo. O neskubėjo todėl, kad prasidėjo tikra šventė. Ne kokia nors triukšminga, o ramus pasibuvimas prie degančios žvakės, suvokiant, kad Advento laikas skatina visus būti geresnius, širdingesnius, dosnesnius. Todėl labai prasmingai skambėjo senjorės Staselės Mockuvienės deklamuojami poeto Bernardo Brazdžionio posmai, susikaupę klausėmės giesmės „Dvejonių kryžkelėj“, atliekamos nediduko Tau klausytojų ansambliuko, todėl gal ir nedarniai, bet nuoširdžiai skambėjo tradicinė „Tyli naktis“, traukiama visos salės.
Iš tiesų gera jausti, kad turi kur nueiti, pabūti, pabendrauti, kad ir brandesnio amžiaus būdamas neužsidarai savo šeimos kiaute. Būtent apie tai kalbėjo Pranas Avižinis, buvęs ilgametis Turizmo ir verslo paslaugų mokyklos direktorius. Jis juokavo, kad manęs visam laikui atsisveikinęs su savo mokykla, tikėjęsis galėsiąs ramiai atsidėti savo pomėgiams ir visai nė nesapnavęs vėl stovėti pažįstamoj salėj. Ir štai jo gyvenimas vėl pilnas veiklos, tik jo pareigos dabar, atseit, aukštesnės – esąs nebe direktorius, o universiteto rektorius.
Šventės svečias meras Vytautas Laurinaitis pasidžiaugė žmonių aktyvumu, noru bendrauti. Jo žodžiais, visa tai liudija, kad tokio universiteto steigimas mūsų mieste tikrai buvo būtinas. Pajuokavęs, kad šilutiškiai atidaro universitetą tada, kai respublikoje vyksta šių mokslo įstaigų uždarymo ar jungimo „vajus“, meras pasižadėjo visaip remti mūsų veiklą.
Šilutės Šv. kryžiaus bažnyčios vikaras Viktoras Daugėla savo adventinį kreipimąsi į mus palydėjo kalėdaičiais – Dievo duona. Ir jos užteko visai salei.
Skirstėmės sušildyti giesmių, gerų žodžių, taurės raudono vyno, skanėstų. Tad už šią gražią šventę norisi padėkoti jos vedėjai Universiteto prorektorei Daivai Budvytienei ir visiems, kas prisidėjo prie šio puikaus sumanymo.

TAU klausytojai

Comments are closed, but trackbacks and pingbacks are open.